Apie Gražutės regioninį parką sužinojote:
naršydami internete
spaudoje
televizijoje
informaciniame leidinyje
papasakojo draugai
kita

Naujienos

Nei paukštis, nei žvėris. Kas?

Vos tik žemę apgaubia prieblanda iš slėptuvių pakyla medžioklėn paslaptingi vasaros nakties skrajūnai – tai šikšnosparniai. Kaip ir žmonės, šikšnosparniai yra vaikus gimdantys žinduoliai. Išskirtinis šių gyvūnėlių bruožas – sparnai, sudaryti iš elastingos odos, ištemtos tarp stipriai pailgėjusių galūnių. Tai vieninteliai žinduoliai turintys tikrus sparnus ir galinčius toli ir ilgai skraidyti. Kartais šikšnosparniai vadinami skraidančiomis pelėmis, bet su pastarosiomis šie gyvūnai neturi nieko bendra: pelės – graužikai, o šikšnosparniai, labai savitas artimiausias primatams (beždžionėms) žinduolių būrys. Pasaulyje žinoma per 1000 šikšnosparnių rūšių, vieni dydžiu prilygsta kolibriui ir sveria vos 4 gramus, kiti - tikri milžinai, siekiantys 2 metrus sparnų tarpugalyje. Vieni minta vaisiais, žiedų nektaru, medžioja vabzdžius, laka iš gyvūno žaizdelės lašantį kraują. Plėšrūs šikšnosparniai medžioja mažus driežus, varlytes ar net žuvytes. Lietuvoje žinomos šikšnosparnių rūšys (15) minta tik vabzdžiais. Deja daugumai rūšių iškilusi grėsmė išnykti ir jiems reikalinga žmogaus globa. Net 11 rūšių įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Gražutės regioninis parko direkcija balandžio mėnesį pradėjo akciją „Žemyn galva“, skirtą geriau pažinti ir saugoti paslaptinguosius parko gyvūnus – šikšnosparnius. Visą mėnesį Salako moksleiviai piešė ne tik šikšnosparnius, bet ir viską, kas jų nuomone gali kaboti žemyn galva. Įdomiausi piešiniai papuošė lankytojų centrą, o geriausių darbų autoriai trečiokas Arnas Šmatavičius ir ketvirtokas Rytis Jurčys buvo apdovanoti akcijos rėmėjo Lietuvos gamtos fondo specialiais prizais!
Prieš prasidedant vasaros atostogoms visi akcijos dalyviai Gražutės regioninio parko lankytojų centre dalyvavo interaktyvioje viktorinoje „Nei paukšti, nei žvėris. Kas?“, kurios metu išgirsta daugybė įdomių faktų ir sulaužyti mitai apie šios nepaprastus gyvūnus. Visiems tapo drąsiau sužinojus, jog šikšnosparniai niekados niekam nebuvo įsivėlę į plaukus, nebent būtum didelis plaukuotas grambuolys. Šikšnosparniai gaudo vabzdžius, kurie sprunka iš po kojų jums einant vakare per pievą. Tuomet šikšnosparniai medžiodami suka ratus aplink priartėdami prie žmogaus, o mums atrodo, kad šie gyvūnai tik ir taikosi įsivelti į plaukus.
Po viktorinos būrys moksleivių, nešini specialiais šikšnosparnių inkilais, patraukė į mišką. Čia jie kartu su regioninio parko specialistais iškėlė inkilus. Naujų šikšnosparnių slėptuvių įrengimas – veiksminga šių žvėrelių globos priemonė. Jie keliami tose vietose, kur trūksta natūralių slėptuvių. Jų dėka galima dirbtinai pagausinti slėptuvių skaičių, sumažinti konkurenciją tarp rūšių Juose žvėreliai randa priebėgą nuo kaitrios dienos saulės ir darganotų orų vasarą. Akcija „Žemyn galva“ nenuėjo veltui. Pasak ekologo Arūno Čerkausko, Gražutės regioniniame parke prie pažintinių takų, pamiškėse ir paežerėse beveik visuose moksleivių iškeltuose 29 inkiluose vasaroja šikšnosparnių kolonijos. Tokį inkilą galite pasigaminti patys ir pakabinti savo kieme.
Inkilai daromi įvairių formų ir iš įvairių medžiagų. Bet šikšnosparniai mieliausiai apsigyvena mediniuose inkiluose. Lietuvoje ir kitose šaltesnio klimato šalyse svarbu tinkamai parinkti inkilo dydį. Formuojantis kolonijai, svarbu, kad inkile galėtų įsikurti pakankamai daug individų ir taip būtų palaikoma atitinkama temperatūra. Vidinis inkilo tūris turi būti ne mažesnis kaip 1 dm3. Atstumas tarp priekinės ir galinės sienelių – ne mažesnis nei 10 cm. Inkilų gamybai dažniausiai naudojamos neobliuotos 2,5 cm storio lentos. Lentų paviršiais nelygumai reikalingi šikšnosparniams nusileisti ant inkilo ar į jį įropoti. Vidinėje užpakalinės sienelės dalyje reikia padaryti kelias 1mm gylio įpjovas arba prikalti nedideles lenteles. Jos palengvina šikšnosparnių įsikibimą į sienelę. Šikšnosparniams patekti į vidų paliekamas nedidelis apie 2 cm pločio plyšys apačioje. Inkilai keliami miško aikštelėse, pakraščiuose, parkuose, pakelėse, vandens telkinių pakrantėse - atvirose vietose, kur geras priskridimas. Kabinti rekomenduojama 3 – 4 arba 7 – 8 metrų aukštyje.
Kitąmet Gražutės regioninis parko direkcija kartu su Lietuvos gamtos fondu pakvies akcijoje „Žemyn galvą“ dalyvauti visas Zarasų rajono mokyklas, o jei norite sužinoti daugiau apie slapukus šikšnosparnius, būtinai apsilankykite Gražutės regioninio parko lankytojų centre. Čia, jei įdėmiai klausysitės galbūt išgirsite ir tyliai caksintį šikšnosparnį.












GALERIJA


ŽEMĖLAPIS