Augalija
Gražutės regioniniame parke identifikuotos 695 augalų ir 383 kerpių bei grybų rūšys.
Kerpės ir grybai. Tik keliose vietose tirti kerpės ir grybai. Kerpių nustatyta 119 rūšių, iš kurių žalsvoji kežytė (Cetrelia olivetorum), žalsvoji (Chaenotheca chlorella) ir šeriuotoji (Chaenotheca hispidula) žiomenės, baltijinė ramalina (Ramalina baltica), miltuotoji brylytė (Sclerophora farinacea) yrašytos į Raudonąją knygą. Viena rūšis-Lecanora norvegica rasta pirmą kartą Lietuvoje. Aptiktos 264 grybų rūšys. Rasti 6 Raudonosios knygos atstovai: tikrinis blizgutis (Ganoderma lucidum), plunksninis raukšliagrybis (Phlebia centrifuga), kopūstgalvis raukšlius (Sparassis crispa) ir kt.
Samanūnai. Menkai parke ištirta augalų grupė. Tik keliose vietose rastos 94 rūšys. Aptikti 3 Raudonosios knygos atstovai-plunksninė pliusnė (Neckera pennata) (ši samana taip pat įrašyta į Europos samanų raudonąją knygą), plūduriuojantysis sklenduonis (Ricciocarpos natans) ir pūkuotoji apuokė (Trichocolea tomentella).
Pataisūnai. Aptiktos 6 pataisų rūšys, iš kurių 2 įtrauktos į nacionalinę Raudonąją knygą. Statusis atgiris (Huperzia selago)-vienas iš dažniausiai parke randamų RK augalų atstovų, nors beveik visose radavietėse aptikti 1-2 individai. Tik vienoje vietoje aptiktas kitas Raudonosios knygos pataisas-patvankinis pataisiukas (Lycopodiella inundata).
Asiūklūnai. Rastos 6 parke neretos rūšys (balinis, miškinis, dirvinis ir kt. asiūkliai).
Šertvūnai. Sąraše 13 rūšių. Kai kurios iš jų apyretės: vienlapė driežlielė (Ophioglossum vulgatum), paprastasis varpenis (Botrychium lunaria), plaukuotasis pelkiapapartis (Phegopteris connectilis), o 2 rūšys įtrauktos į nacionalinę Raudonąją knygą-šakotasis (Botrychium matricariifolium) ir daugiaskiltis ( Botrychium multifidum) varpeniai.
Pušūnai. Parke auga 9 rūšių spygliuočiai medžiai. Minėtini introducentai baltoji eglė (Picea canadensis), Bankso pušis (Pinus banksiana), kazokinis kadagys (Juniperus sabina).
Magnolijūnai. Identifikuotos 567 rūšys, priklausančios 91 šeimai. Būdingiausios rūšys: drebulė (Populus tremula), didžioji dilgėlė (Urtica dioica), paprastoji takažolė (Polygonum aviculare), čiobrialapė smiltė (Arenaria serpyllifolia), šliaužiantysis vėdrynas (Ranunculus repens), dirvinė čiužutė (Thlaspi arvense), žąsinė sidabražolė (Potentilla anserina), baltasis dobilas (Trifolium repens), raudonžiedė notrelė (Lakium purpureum), vienažiedė snaudalė (Leontodon hispidus), paprastasis varputis (Agropyron repens) ir kt. Nemažai rūšių įrašytų į Raudonąją knygą-iš viso 39. Parke auga ypatingai retos rūšys tokios kaip pražangiažiedė plunksnalapė (Myriophyllum alterniflorum) ir pelkinis vikšris (Juncus stygius). Gan būdinga parkui (ypač Gražutės miškui) vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens). Tai daugiausiai parke radaviečių turinti Raudonosios knygos augalų rūšis. Kitos minėtinos retos rūšys: melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata), liekninis beržas (Betula humilis), tamsialapis skiautalūpis (Epipactis atrorubens), mažoji gegužraibė (Orchis morio), daugiametis patvenis (Swertia perennis) ir kt. Teritorijoje rastos 5 rūšys įrašytos į ES Buveinių direktyvos II priedą: plikažiedis linlapis (Thesium ebracteatum), dvilapis purvuolis (Liparis loeselii), pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus), smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius) ir jau minėta vėjalandė šilagėlė.
Atnaujinta 2010-01-01
