Gyvūnija
Vabzdžiai. Parke atlikti tik epizodiniai vabzdžių tyrimai, kurių metu aptikta 498 vabzdžių rūšys, iš kurių 127 vabalų, 307 drugių, o 14 rūšių įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Ežeringas kraštas sudaro geras sąlygas įvairioms laumžirgių rūšims. Todėl neatsitiktinai parke rastos tokios retos rūšys kaip mažasis karališkasis laumžirgis (Anax parthenope), geltonžiedis kordulegastras (Cordulegaster boltonii) ir baltakaktė skėtė (Leucorrhinia albifrons). Parko miškai suteikia prieglobstį retoms vabalų rūšims: didžiajam skydvabaliui (Peltis grossa) ir Šneiderio kirmvabaliui (Boros schneideri). Mozaikiškame gamtovaizdyje neretas machaonas (Papilio machaon) ir didysis auksinukas (Lycaena dispar).Daug rečiau sutinkami drugiai-auksuotoji (Euphydryas aurinia) ir tamsioji (Melitaea dramina) šaškytės, bei rudakis satyriukas (Coenonympha hero). Taip pat minėtinos retesnės drugių rūšys: mažoji saturnija (Saturnia pavonia), rausvasis kamaninis sfinksas (Hemaris fuciformis), slyvinis uodeguotis (Satyrium pruni), tamsioji erebija (Erebia ligea), pietinė hesperija (Carcharodus flacciferus). Iš jų penkios rūšys yra saugomos Europos sąjungos Buveinių direktyvos.
Žuvys ir nėgės. Aptiktos 25 žuvų ir 1 nėgių rūšis. Iš jų tik mažoji nėgė (Lampetra planeri) ir vijūnas (Misgurnus fossilis) saugomi ES Buveinių direktyvos. Parko vandens telkiniuose įprasti ešeriai, karšiai, lydekos, kuojos ir kitos žuvys. Rečiau pasitaiko šamų, upėtakių, vėgėlių.
Varliagyviai ir ropliai. Rastos 9 varliagyvių ir 6 roplių rūšys. Skiauterėtasis tritonas ( Triturus pristatus), raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina) ir balinis vėžlys (Emys orbicularis) yra įrašyti į Raudonąją knygą. Septynios rūšys saugomos pagal ES Buveinių direktyvą. Kai kurios iš jų (žalioji rupūžė, smailiasnukė varlė, vikrusis driežas ir kt.) nėra retos parko teritorijoje.
Paukščiai. Paukščių rūšinė sudėtis Gražutės regioniniame parke turbūt geriausiai ištirta. Nuo 1994 m. rastos 187 rūšys, iš kurių 49 įrašytos į Raudonąją knygą, o 43-į ES Paukščių direktyvos I priedą. Parko ežerai-viena svarbiausių juodakaklio naro (Gavia arctica) perimviečių šalyje. Gražutės miške peri svarbi žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum) šalies populiacijos dalis. Parko teritorijoje veisiasi ir kitos retos paukščių rūšys: didysis baublys (Botaurus stellaris), juodasis peslys (Milvus migrans), jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla), erelis rėksnys (Aquila pomarina), tripirštis genys (Picoides tridactylus) ir kt. Migracijų ir klajonių metu galima sutikti rudakaklį narą (Gavia stellata), baltąjį garnį (Egretta alba), vidutinįjį dančiasnapį (Mergus serator), raudonkojį sakalą (Falco vespertinus). Žiemą, jei pasiseks, prie neužšąlančių Šavašos ir Šventosios atkarpų galima pamatyti vandeninį strazdą (Cinclus cinclus).
Žinduoliai. Parko žinduolių sąraše-33 rūšys. Penkios rūšys-Raudonosios knygos atstovai ir tiek pat ES Buveinių direktyvos. Retas, bet teritorijai būdingas baltasis kiškis (Lepus timinus), ūdra (Lutra lutra)-taip pat nuolatinė parko gyventoja. Labai retai į Gražutės miškus užklysta vilkas (Canis lupus) ir lūšis (Lynx lynx). Labai menkai ištirti šikšnosparniai, rasta tik viena rūšis-rudasis nakviša (Nyctalus noctula) (įtraukta į Raudonąją knygą).
Atnaujinta 2010-01-01
