BAST
GRAŽUTĖS REGIONINIAME PARKE ESANČIOS BUVEINIŲ APSAUGAI SVARBIOS TERITORIJOS (BAST)
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. D1-210 "Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai", patvirtinimo, visa Gražutės regioninio parko teritorija, išskyrus rekreacinės, žemės ūkio bei kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas, pateikta Europos Komisijai kaip vietovė, atitinkanti gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.
Lietuvoje yra nustatyta 53 iš 218 Europos Sąjungoje saugotinų buveinių tipų, išvardintų Buveinių direktyvoje. Saugomi buveinių tipai apima įvairias jūros, gėlo vandens, smėlynų, pievų, miškų, pelkių buveines. Įstojusi į ES Lietuva turi numatyti tinkamą europinės svarbos buveinių apsaugą. Tai yra ne tik įsipareigojimas Europos Sąjungai - tinkamai tvarkydamiesi galėsime patys ilgai džiaugtis šiomis unikaliomis gamtos vertybėmis ir palikti jas ateities kartoms.
Gražutės regioninio parko teritorijoje išskirti 13 Europos Sąjungoje saugotinų buveinių tipai:
- 3130, Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis (105 ha),
- 3140, Ežerai su menturdumblių bendrijomis (18,4 ha),
- 3150, Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis (2 ha),
- 6120, Karbonatinių smėlynų smiltpievės (5 ha),
- 6210, Stepinės pievos (1568 ha),
- 7120, Degradavusios aukštapelkės (26 ha),
- 7140, Tarpinės pelkės ir liūnai (69,6 ha),
- 7160, Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės (2 ha),
- 9010, Vakarų taiga (810 ha),
- 9020, Plačialapių ir mišrūs miškai (99 ha),
- 9060, Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų (45 ha),
- 9080, Pelkėti lapuočių miškai (201 ha),
- 91D0, Pelkiniai miškai (2012 ha).
Parke paplitusios 6 Europos Sąjungoje saugomos rūšys. Tai vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens (L.) Mill.), plikažiedis linlapis (Thesium ebracteatum Hayne.), didysis auksinukas (Lycaena dispar Hw.), skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus Laur.), raudonpilvė kumūtė (Bombina bombina L.) ir ūdra (Lutra lutra L.).
DIDYSIS AUKSINUKAS
Didysis auksinukas (lot. Lycaena dispar, angl. Large copper, vok. Großer Feuerfalter) – melsvių (Lycaenidae) šeimos drugys. Skraido birželio – liepos mėn. šlapiose paupių pievose, kartais užskrenda į sausesnes pievas. Vikšras žalias, su balsva šonine linija, randamas ant rūgštynių.
Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, 3(R) kategoriją (retos rūšys).
VĖJALANDĖ ŠILAGĖLĖ
.jpg)
Vėjalandė šilagėlė (lot. Pulsatilla patens L.). Pietų ir Pietryčių Lietuvos smėlėtuose dirvožemiuose, sausuose pušynuose, pamiškėse, kalvų šlaituose augantis augalas. Kitur Lietuvoje reta arba visai nerandama.
Tai – daugiametis augalas, žydintis anksti pavasarį balandžio-gegužės mėnesiais. Išauga iki 30 centimetrų, dauginasi sėklomis.
Palankiausios augavietės – kerpšiliai pušynai, jų atvirumos. Gausi atviruose senuose kariniuose poligonuose.
Šilagėlėms žalos gali padaryti miško gaisrai, taip pat atvirų vietų užsodinimas mišku. Pavojingas ir skynimas, iškasimas siekiant sodinti darželiuose.
Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, 2(V) kategoriją (pažeidžiamos rūšys).
