PAST
GRAŽUTĖS REGIONINIAME PARKE ESANČIOS PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOS TERITORIJOS (PAST)
Gražutės regioniniame parke yra viena paukščių apsaugai svarbi teritorija. Tai šiaurės rytinė parko dalis, apimanti Švento, Samavo, Šiurpio, Šiurpelio, Gražutės ir kitus mažesnius ežerus. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatytos LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 "Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo" pakeitimo.
Teritorija įsteigta siekiant išsaugoti į Lietuvos raudonojoje knygoje įrašytų juodakaklių narų (Gavia arctica) ir žvirblinių pelėdų (Glaucidium passerinum) populiacijas. Paskutiniais duomenimis šioje teritorijoje peri 3 juodakaklių narų ir 6 žvirblinių pelėdų poros.
JUODAKAKLIS NARAS
Juodakaklis naras (lot. Gavia arctica, angl. Black-throated Diver, vok. Prachttaucher) – narinių (Gaviiformes) būrio paukštis. Dydis 63-75 cm, svoris – 2000-3000 g. Skiriamasis požymis – kaklo priekis juodas. Galva ir kaklo viršus pilki. Nugarinė pusė juoda, išmarginta didelėmis baltomis dėmėmis. Kaklo ir pagurklio šonuose išilginės juodai baltos juostelės. Kūno šonai juodi, o pilvinė pusė balta. Snapas pilkai juodas. Kojos žalsvai juodos. Žiemą nugarinė pusė juodai rusva. Apatinė pusė nuo gerklės balta.
Lietuvoje aptinkamas balandžio – spalio mėn. Gyvena ežeruose, traukimo metu dažnesnis pajūryje. Lizdą įsiruošia krante ar salelėse, visai prie vandens. Deda 2 rusvus, nelabai dėmėtus kiaušinius. Peri 28-30 dienų. Išveda vieną vadą. Minta žuvimis. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, 1(E) kategoriją (prie išnykimo ribos).
ŽVIRBLINĖ PELĖDA
Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum, angl. Eurasian Pygmy Owl, vok. Sperlingskauz) – pelėdinių (Strigidae) šeimos paukštis. Lietuvoje labai reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Sveria apie 70 gramų, mažiausia iš Lietuvoje sutinkamų pelėdų. Nugarinė pusė rusvai pilka. Ant galvos yra mažesni, o ant nugaros didesni balti taškeliai. Uodega su 5-6 šviesioms skersinėmis juostomis. Sruostų diskas neryškus, baltas su keliais tamsiais ratais. Kūno apatinė pusė šviesi su retais, neryškiai pilkais dryželiais. Kojos plunksnotos, pirštai apaugę šereliais. Snapas geltonas, nagai juodi.
Paplitimas ir gyvenimo būdas
Žvirblinė pelėda – sėsliai gyvenantis paukštis. Lietuvoje dažniau sutinkamas senuose spygliuočių miškuose. Iš tiesų žvirblinės pelėdos paplitimo arealas apima visą Eurazijos žemyną. Ši rūšis dažniau sutinkama atšiauresnio klimato zonoje – nuo Skandinavijos iki Rytų Sibiro bei Sachalino. Žymiai mažesni paplitimo ploteliai yra Vidurio ir Rytų bei Pietinėje Europoje. Gyvena taigoje – borealinėje spygliuočių miškų zonoje.
Lizdas. Lizdui vietą pasirenka medžiuose, dažniausiai dirtinai sukurtose ertmėse. Tai gali būti inkilas, skirtas varnėnui, uoksas, iškaltas genio. Per žvirblinių pelėdų tuoktuves šile girdimas melodingas švilpavimas – tai patinas siekia atkreipti patelės dėmesį.
Mityba. Rūšis aktyvi visą parą. Medžioja smulkius graužikus bei paukščius. Inkiluose ir drevėse žvirblinė pelėda taip pat kaupia maisto atsargas žiemai. Kartais į tokį „sandėlį“ sunešama kelios dešimtys pelėnų ar smulkių paukščių.
Priešai. Žvirblines pelėdas medžioja stambiosios pelėdos, kai kurie plėšrieji paukščiai. Lizde kiaušinius ar jauniklius kartais sunaikina kiaunė.
Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, 3(R) kategoriją (retos rūšys).
